Vienos iš Lietuvoje veikiančios gyvybės draudimo bendrovės užsakymu atliktas gyventojų tyrimas apie lėšų kaupimą ateičiai atskleidė, kad pinigus šiam tikslui įvairiais būdais kaupia 56 proc. tyrimo dalyvių, tačiau dauguma taupančiųjų pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai jie kaupiamas lėšas išleidžia nenumatytiems ar netikėtiems pirkiniams. Didesnioji tyrimo dalyvių dalis pritarė, kad gyvybės draudimas skatina drausmingiau kaupti lėšas ateičiai.
Ateičiai taupo tik dalis
Tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. gyventojų taupo lėšas savo ateičiai – trečdalis iš jų tai daro reguliariai, o kiti – nereguliariai. Dažniausiai lėšos kaupiamos banko ar indėlio sąskaitose – taip kaupia 74 proc. respondentų, 48 proc. apklaustųjų taupo grynuosius pinigus, o 23 proc. – renkasi kaupti sudarę gyvybės draudimo sutartį. Dar 9 proc. atsakė investuojantys į nekilnojamąjį turtą, į vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik 2 proc. apklaustųjų.
„Tyrimas atskleidė, kad 44 proc. gyventojų netaupo nei savo ar vaikų ateičiai, nei papildomai pensijai gauti, nei nenumatyto nedarbingumo atvejams ar kitiems svarbiems dalykams. Mano nuomone, viena iš priežasčių, kodėl netaupoma, yra ta, kad šie žmonės pasitiki ne savimi, o valstybe, kuri jais pasirūpins”, – pastebi bendrovės direktorė Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė.
Trūksta drausmės taupant
Tyrimo duomenimis, net ir tie gyventojai, kurie taupo ateičiai, ne visada laikosi savo plano ir išleidžia kaupti skirtus pinigus. Dauguma – 88 proc. taupančiųjų – pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai jie išleidžia ateičiai kaupiamas lėšas nenumatytiems ar netikėtiems pirkiniams. Dažniau tai nutinka moterims ir jauniems, 18-35 m. respondentams bei miestiečiams.
„Iš tyrimo rezultatų matome, kad finansinė drausmė būdinga brandesniems žmonėms, o jaunuoliai yra labiausiai linkę jos nesilaikyti. Tačiau būtent jie turi palankiausias galimybes sukaupti lėšų savo ateičiai – taupant net ir mažesnėmis sumomis, bet reguliariai ilgesnį laiką, galima be didesnės įtampos susikurti reikiamą finansinį pagrindą ateičiai”, – sakė R. Vasilienė-Vasiliauskienė.
Drausmę skatina draudimas
Net 57 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad gyvybės draudimas yra drausmingą lėšų kaupimą ateičiai skatinanti priemonė. Beveik pusė (47 proc.) tyrimo dalyvių pritaria tam, kad gyvybės draudimas yra labiausiai drausminantis lėšų kaupimo būdas iš visų jiems žinomų.
„Kaip parodė tyrimas, laikytis finansinės drausmės daugeliui žmonių nėra lengva, tad gyvybės draudimas gali tapti gera priemone šiam tikslui pasiekti. Nors jaunesni (iki 35 m.) žmonės dažniau išleidžia kaupiamas lėšas neplanuotai, tačiau būtent jie labiausiai sutinka, kad gyvybės draudimas skatina drausmingai kaupti lėšas ateičiai”, – pastebi R. Vasilienė-Vasiliauskienė.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Bonum Publicum” užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2015 m. liepos mėnesį. Tyrime dalyvavo 719 šalies gyventojų nuo 18 iki 55 metų amžiaus.
Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė
GD UAB „Bonum Publicum” direktorė