Alkoholio draudimai nukreipti tik į sveikuosius – ar priklausomi asmenys jau tiesiog pasmerkti?

0
25
Prieš alkoholio vartojimą užsimojusi valdžia siūlo ne vieną draudimą, tačiau visuomenėje didelio pasipriešinimo sulaukusios priemonės labiausiai girtaujančių žmonių nepaveiks. Specialistai teigia, kad, norint iš tiesų sumažinti alkoholio vartojimo problemą šalyje, reikia imtis veiksmų, pirmiausia nukreiptų būtent į tuos asmenis, kurie alkoholį vartoja kasdien ir svaiginasi pigiu „bambaliniu“ alumi ir spirituotu vynu.

Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas skelbia, kad daugiausia Lietuvoje alkoholio suvartoja mažas pajamas gaunantys, kaimuose gyvenantys asmenys. Daugiau nei trečdalis girtaujančių yra bedarbiai ir žmonės, kuriems trūksta užimtumo. Tyrimai skelbia, kad tokie žmonės dažniausiai svaiginimuisi renkasi stiprųjį (daugiau nei 6 laipsnių) alų ir spirituotą vyną.

Uždraustas vaisius saldesnis

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vedėjas, psichiatras Leonas Kačinskas tikina, kad dabar valdžios siūlomi alkoholio draudimai veiksmingi galėtų būti tik labai trumpą laiką, tačiau girtavimo šalyje nesumažintų.

„Draudimas vartoti alkoholį yra trumpalaikė priemonė – juk žinome, kad uždraustas vaisius atrodo dar saldesnis. Girtaujantys asmenys ilgainiui ras priemonių, kaip tuos draudimus apeiti ir patenkinti savo priklausomybę“, – teigia L. Kačinskas.

Psichiatras pabrėžia, kad, bandydami uždrausti alkoholio vartojimą, tačiau nesigilindami į priežastis, kodėl žmonės tampa priklausomi, nieko nepasieksime. Anot jo, pirmiausia būtina suprasti, kad girtaujantys žmonės serga ir jiems būtina pagalba. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 40 proc. alkoholikų nori ir bando atsikratyti priklausomybės, tačiau dabartiniai valdžios siūlymai jiems jokios išeities nepasiūlo.

„Šiuo metu svarstomi draudimai yra labiausiai nukreipti į tuos žmonės, kurie nėra priklausomi. Susidaro toks įspūdis, kad girtaujančius asmenis valdžia tiesiog „nurašo“. Deja, eliminavę juos iš visuomenės ir pasmerkę kaip jau degradavusius, problemos neišspręsime“, – tikina gydytojas.

Būtinos kompleksinės priemonės

Kačinskas teigia, kad alkoholizmo problemą padėtų išspręsti tik kompleksinės priemonės, apimančios tiek prieinamesnę psichologinę pagalbą, tiek specializuotą gydymą nuo priklausomybių.

„Pagalbos dabar labiausiai trūksta regionuose, kur girtaujančių žmonių daugiausia. Be to, gydant nuo alkoholizmo, svarbu taikyti  įvairiapuses pagalbos priemonės: vieniems reikia padėti grįžti į visuomenę, kitiems naudinga pabūti izoliuotiems nuo žalingos aplinkos. Būtina steigti daugiau savipagalbos grupių, taikyti 12 žingsnių Minesotos programą. Reikėtų informuoti ir savivaldybių socialinius darbuotojus, kaip bendrauti su alkoholikais, kaip jiems padėti ir kur tokius žmones nukreipti gydytis“, – sako psichiatras.

Užimtumo trūkumas

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tikina, kad dalį žmonių į alkoholizmą pastumia bedarbystė, finansinės problemos ir nepriteklius, tad regionuose būtina didinti žmonių užimtumą.

„Lietuvos darbdaviai skundžiasi, kad šalyje trūksta darbo jėgos. Jei mums pavyktų iš alkoholizmo liūno ištraukti šalyje girtaujančius asmenis ir vėl juos grąžinti į visuomenę, tokie žmonės vėl galėtų įsilieti į darbo rinką. Tai būtų naudinga tiek šalies ekonomikai, tiek patiems asmenims. Aš pats gyvenu kaime, matau, kad jauni žmonės geria iš nevilties. Bet juk jie turi rankas ir galvas – jie galėtų būti puikūs darbuotojai, tačiau gyvena iš pašalpų. Dėl šios priežasties būtina tobulinti mūsų socialinę sistemą. Be to, kaimuose trūksta ne tik darbo vietų, bet ir laisvalaikio veiklos – žmonės nesugalvoja kitos pramogos, tik atsipalaidavimą geriant alkoholį“, – teigia D. Arlauskas.

Vilniaus universiteto mokslininkai, atlikę apklausą, įvardijo, kad kaime girtauja daugiau nei 8 proc. žmonių, o mieste – daugiau nei 4 proc. Tai yra apie 160 000 Lietuvos gyventojų. Priklausomybės ligų specialistai teigia, kad apie du trečdalius girtaujančiųjų galėtų pasveikti. Tai reiškia, kad daugiau nei 100 tūkst. gyventojų po gydymo vėl galėtų sugrįžti į darbo rinką.

„Tai atneštų naudos tiek darbdaviams, tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkiniams. Išgydžius asmenį nuo priklausomybės, jis pats tampa laimingesnis, ramiau gali gyventi jo šeimos nariai. Tai padėtų sumažinti net emigraciją – juk dalis žmonių išvyksta į kitas šalis, nebegalėdami ištverti gyvenimo šalia girtaujančio šeimos nario“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas.

Paveikia vaikus

Vilniaus universiteto atstovų atliktas tyrimas rodo, kad matoma labai aiški koreliacija tarp tėvų ir vaikų alkoholio vartojimo įpročių. Jeigu abu tėvai dažnai geria, tikimybė, kad užaugęs vaikas girtaus arba reguliariai vartos alkoholį, yra beveik 40 procentų. Tačiau, jeigu nė vienas iš tėvų negirtauja, tokia tikimybė siekia tik 9 proc.

„Nuo alkoholio priklausomus tėvus kasdien mato jų vaikai. Jie patiria tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą bei nuolatinį nesaugumo jausmą, nes girtaujantys asmenys dažniausiai sukelia konfliktus šeimoje ir draugų rate. Deja, alkoholikų vaikai yra potencialūs savo tėvų ydų paveldėtojai ir perima pasyvų gyvenimo būdą, sunkiai išsilaiko darbo rinkoje. Dėl šios priežasties būtina galvoti ir apie juos, kad ateityje tokios istorijos nesikartotų“, – teigia D. Arlauskas.

Priemonės nukreiptos ne į tuos asmenis

UAB „Market Smart“ vadovaujantis partneris, alkoholio rinkos ekspertas Dainius Kalina tikina, kad valdžia, kovodama su alkoholizmu, visus veiksmus nukreipia ne į tą žmonių grupę, kuri tiek sau, tiek visuomenei sukelia daugiausia problemų.

„Dešimtadalis geriančiųjų suvartoja beveik 40 proc. viso šalyje išgeriamo alkoholio. Daugiausia gėrimais piktnaudžiauja kaime gyvenantys, mažas pajamas gaunantys arba bedarbiai vidutinio amžiaus asmenys. Dažniausiai jų vartojamas gėrimas – „bambalinis“ alus ir pigus spirituotas vynas. Tai valdžios atstovams turėtų aiškiai apibrėžti, į ką reikia sutelkti visą dėmesį, norint sumažinti alkoholizmą šalyje. Deja, šios gyventojų grupės valdžios siūlomi draudimai neliečia“, – teigia D. Kalina.

Problema – „bambalis“

Anot rinkos eksperto, alkoholio reklamos draudimas, drastiškai didėjantys akcizai vynui, kavinių ir barų suvaržymai kaimuose girtaujančių žmonių nesustabdys, o tiesiog apsunkins likusios visuomenės dalies gyvenimą.

„Kaina Lietuvoje yra esminis veiksnys, pasirenkant prekę. Dėl nevienodo gėrimų apmokestinimo susiklostė situacija, kai girtaujanti visuomenės dalis renkasi labai specifinius pigius produktus – stiprų „bambalinį“ alų, spirituotą vyną. Bendro alaus pardavimuose stipraus alaus dalis yra 41,5 proc., o kaimo vietovėse apie pusę išgeriamo alaus yra stipresnis nei 6 proc. Taip yra todėl, kad ilgą laiką alaus akcizo tarifas buvo net 4,5 karto mažesnis už stipriųjų gėrimų. Tačiau ir dabar už pustrečio euro galima įsigyti porą „bambalių“ – tai pats pigiausiais ir greičiausias būdas norint prisigerti. Panaši situacija ir su spirituotu vaisių vynu – ilgą laiką jo akcizas buvo gana mažas, todėl turime unikalią tokių produktų rinką. Taigi, jeigu norime sumažinti alkoholio prieinamumą girtaujantiems asmenims kainos prasme, turime spręsti šią problemą, subalansuoti akcizų tarifus. Arba yra kitas kelias – tiesiog drausti tokių produktų prekybą“, – sako D. Kalina.