Dėl valgomo maisto kokybės baiminasi nemažai gyventojų

0
16

maistas-saldytuveTrys iš penkių šalies gyventojų abejoja įsigyjamų maisto produktų kokybe ir baiminasi apsinuodyti valgomu maistu – atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance” užsakymu atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas Baltijos šalyse. Pakenkti savo sveikatai maisto produktų sudėtyje esančiomis žalingomis medžiagomis ir užkratais itin bijo ketvirtadalis gyventojų, o dar trečdalis įžvelgia realią apsinuodijimo grėsmę. Visiškai ramūs dėl to, ką valgo, jaučiasi tik 14 nuošimčių tyrime dalyvavusių žmonių.

Vertindami vartojamo maisto kokybę lietuviai yra gerokai pesimistiškesni nei estai, tačiau nerimauja kiek mažiau nei kaimynai latviai, kurių 60 proc. teigė esantys susirūpinę dėl to, ką valgo. Estijoje mažiau nei pusė gyventojų (47 proc.) išreiškė tokius pat nuogąstavimus.

Maisto kokybe Lietuvoje labiau susirūpinusios moterys – 59 proc. jų teigė itin bijančios apsinuodyti maistu, susirgti bei pakenkti savo sveikatai nesaugiais maisto produktais. Tokia galimybė neramina keturiais procentais mažiau vyrų. Daugiausiai nuogąstavimų dėl valgomo maisto kokybės turi 25-34 metų amžiaus asmenys, mažiausiai – sulaukę 45-54 metų gyventojai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Aurelijos Načienės teigimu, didžioji dalis rinkai tiekiamų produktų šalyje yra saugūs, o daugiausiai pažeidimų nustatoma vykdant importo kontrolę. Anot specialistės, taip pat nereti atvejai, dėl kurių sulaukiama ir daugiausiai vartotojų skundų, kai didmeninėje arba mažmeninėje prekyboje, viešojo maitinimo įstaigose produktai sugadinami – parduodami pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, saugomi netinkamoje temperatūroje. Gamybos įmonėse maisto saugos pažeidimų nustatoma tik išimtiniais atvejais.

„Iš visų pernai užregistruotų ir ištirtų vartotojų skundų dėl maisto kokybės ir saugumo pasitvirtino beveik trečdalis”, – sako A. Načienė. „Daugiausiai skundų sulaukiame didžiuosiuose šalies miestuose”.

„Didėjantis gyventojų dėmesys savo sveikatai, prieinamų medicinos paslaugų kokybei, įvairių traumų ir susižeidimų rizikai yra ryškėjanti tendencija šalyje. Ją taip pat atspindi ir gyventojų susirūpinimas valgomo maisto kokybe”, – teigia ERGO draudimo bendrovių Korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė. „Besikeičiantį žmonių požiūrį į savo ir artimųjų sveikatą patvirtina ir augantis sveikatos draudimo paslaugas besirenkančių gyventojų skaičius”.

L. Jakučionienės teigimu, apsidraudusiems sveikatos draudimu apsinuodijimo maistu gydymo išlaidos, kaip ir kitų ligų atveju, yra kompensuojamos draudimo bendrovės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, iš viso per praėjusius metus ant Lietuvos vartotojų stalų nepateko 2419 tonų nekokybiškų ir galimai nesaugių maisto produktų. Per pirmus tris šių metų mėnesius neleista realizuoti beveik 82 tonų tokių produktų ir 338 tonų nekokybiško žaliavinio pieno.

Vykdant maisto produktų kokybės ir saugumo kontrolę, dažniausiai Lietuvoje nustatoma nesaugių specialios paskirties maisto produktų, riešutų, vaisių ir daržovių, žuvies. Pagrindiniai fiksuojami pažeidimai – neteisėtas maisto priedų, draudžiamų sudėtinių dalių naudojimas, užterštumas mikotoksinais, patogeniniais mikroorganizmais, cheminėmis medžiagomis, svetimkūniais.

Iš viešojo maitinimo įstaigų, tarnybos duomenimis, bene prasčiausiomis maisto gaminimo sąlygomis, nekokybiškų ar nešviežių produktų naudojimu išsiskiria kebabinės. Per praėjusius ir šiuos metus patikrinus 780 Lietuvoje veikiančių tokių įstaigų 72 proc. jų užfiksuota pažeidimų.

Saugumo indekso tyrimas atskleidė, kad vertindami grėsmes sveikatai Lietuvos gyventojai labiausiai bijo susirgti rimta liga, pareikalausiančia ilgo gydymo – 72 proc. Taip pat lietuvius neramina prieinamų sveikatos apsaugos paslaugų kokybė – septyni iš dešimties respondentų turi būgštavimų, kad susirgę ar susižeidę neturės galimybės pasinaudoti kokybiškomis medikų paslaugomis.

Gyventojų saugumo indekso tyrimas buvo atliekamas siekiant operatyviau reaguoti į visuomenės pokyčius, išsiaiškinti, ką gyventojai mano apie savo saugumą, juos supančias rizikas.

Saugumo indekso tyrimą 2014 metais Europos bendrovės „ERGO Insurance” užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu buvo apklausta po 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Lina Jakučionienė
ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė