Ekspertai: šiuolaikinei kartai reikia mokslo be barjerų

0
27
Zvirdauskas
Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

„Kaip manote, kas greičiau įsisavina naujausias technologijas – moksleiviai ar mokytojai?“, – retoriškai klausia Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas. Jei vis dėlto abejojate, atsakymas – moksleiviai. Šiuolaikinei kartai įdomūs patys aukščiausi mokslo pasiekimai – tai juos motyvuoja. Tačiau, pasak D. Žvirdausko, moksleiviams reikia mokslo be barjerų, t. y. populiaraus, greito, interaktyvaus mokslo pasiekimų pristatymo.

Įvairius tyrimus apibendrinančiame žurnalo „Journal of Science Education and Technology“ straipsnyje (2008) teigiama, kad mokslo muziejų, mokslo populiarinimo ekspozicijų lankymas moksleiviams sukelia norą sužinoti daugiau, aktyvina mąstymą, leidžiant susieti jau turimas žinias su nauja patirtimi.

„Kaip Didžioji Britanija tapo viena iš galingiausių valstybių pasaulyje? Skautų organizacija nuo mažų dienų vaikus supažindino su pačiais svarbiausiais visuomenėje vykstančiais dalykais gyvai, per praktiką. Tas pats turi vykti ir su mokslu“, – pasakoja D. Žvirdauskas.

Pasak jo, daugelis šiandieninių moksleivių užaugs didžiais mokslininkais, galbūt net taps Nobelio premijos laureatais, tačiau juos į mokslą reikia „įvesti“ – supažindinti per tiesioginį kontaktą su mokslo atradimais.

Sudėtingiausi išradimai grįsti mokyklinėmis žiniomis

Kivaras
KTU gimnazijos direktorius fizikas Tomas Kivaras.

„Mokiniai dažnai manęs klausia: „ką galima veikti baigus fizinius ar tiksliuosius mokslus?“. Puikus pavyzdys – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN). Tai – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, o moksleiviams to ir reikia. Visus žmones domina sėkmingi pavyzdžiai“, – teigia KTU gimnazijos direktorius fizikas Tomas Kivaras.

Kaip moksleivius sudominti tokiais sudėtingais išradimais, kaip Didysis hadronų greitintuvas? „Net ir toks sudėtingas prietaisas veikia dėl paprastų, mokykloje nagrinėjamų, fizikos dėsnių, tokių, kaip Lorenco jėga ar elektrinis laukas. Vadinasi, svarbi yra idėja ir jos siekimas darbu“, – atsako T. Kivaras.

Diskusijos sukelia norą sužinoti daugiau

Tyrėjai nustatė, kad nors susipažinimas su mokslo pasiekimų ekspozicijomis ir nepadidina turimų žinių kiekio, tačiau turi milžinišką motyvacinį poveikį – skatina jaunus žmones bendrauti tarpusavyje mokslo tematika, ieškoti papildomos informacijos.

Edukologų pateikiamas rekomendacijas mokytojams – suteikti galimybę moksleivių diskusijoms mokslo ekspozicijos erdvėje – bus galima išbandyti vasario 18 d. 14 val. duris atversiančioje CERN kilnojamoje parodoje KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59, Kaunas).

„Sunku pervertinti parodoje reprezentuojamą CERN veiklą – tai politinis, socialinis ir kultūrinis projektas, kuriame šalys suvienija jėgas bendram žmonijos progresui. Laboratorijos veikla suartina kultūras, nes daugybės pasaulio tautų mokslininkai dirba šioje unikalioje laboratorijoje“, – mano D. Žvirdauskas.

Didžiosios mokslo organizacijos, tokios, kaip CERN, mokslo populiarinimo veikloms skiria nemažą savo biudžeto dalį. Didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje, kurioje dirba apie 2,5 tūkst. darbuotojų, veikia nuolatinė ekspozicija, o kilnojamoji – keliauja po įvairias Europos šalis.

Labiau pasitiki, kai supranta mokslą

Lietuvos mokslų akademijos 2014-aisiais parengtoje galimybių studijoje „Mokslo muziejus (centras) Lietuvoje“ teigiama, kad pasaulyje veikia beveik 3 tūkst. mokslo centrų, kuriuos kasmet aplanko daugiau nei 300 mln. lankytojų. Lenkijoje įsikūrusiame Koperniko muziejuje, kuriame yra ir vienintelis pasaulyje robotų teatras, kasmet apsilanko 400 tūkst. žmonių, Helsinkio interaktyvaus mokslo centro lankytojų srautas – 300 tūkst. per metus.

Ar mokslas nenukenčia nuo to, kad muziejuose ir populiariuose mokslo centruose pristatomose ekspozicijose yra supaprastinamas, išverčiamas į „žmonių“ kalbą?

„Ar mokslas gali nukentėti nuo to, jog sektini pavyzdžiai paskatins dar kelis protingus moksleivius savo ateitį susieti su moksliniais tyrimais?, – klausimu į klausimą atsako T. Kivaras. – Šaunu, kai sudėtingi atradimai pateikiami paprastai. Manau, mokslininkais ar inžinieriais, kurie geba tai padaryti, labiau pasitiki ir jų išradimus kasdien naudojantys žmonės“.

Pasak KTU gimnazijos direktoriaus, mokslo populiarinimo veikla griaunamas ir stereotipinis mokslininko, kaip nuobodaus, į knygas įsikniaubusio žmogaus, įvaizdis, o tokia karjera labiau traukia jaunus talentus.

Didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN parodą „CERN in Images“ ir interaktyvią instaliaciją „Interactive LHC Tunnel“ KTU „Santakos“ slėnyje bus galima aplankyti vasario 18-kovo 2 d.

Eglė Šliurpaitė
Viešųjų ryšių projektų vadovė
Kauno technologijos universitetas