Klaida, kurios geriau nekartoti – vartojimo kredito palūkanos privertė aiktelėti

0
30

600 eurų, tokios sumos Vilmai pritrūko, kad galėtų užbaigti buto remontą. Nusprendusi imti vartojimo kreditą, moteris šia paslauga pasinaudojo tiesiog internetu, tačiau viena klaida jai kainavo daugiau nei 1000 papildomų eurų. Specialistai atkreipia dėmesį, ką būtina įvertinti pasiryžus imti vartojimo kreditą.

Vartojimo paskolą galime vadinti prabangos produktu, kai tenka grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet ir sumokėti palūkanas (jos gali siekti net iki 75 proc.), padengti sutarties administravimo ir kitus mokesčius.

Lietuvos banko duomenimis, 2018 metų IV ketvirčio vidutinė metinė vartojimo kreditų palūkanų norma siekė 28.4 proc. Dažniausiai greituosius kreditus lietuviai ima pritrūkus lėšų kelionei, remontui, norėdami atiduoti skolas ar įsigyti neplanuotą daiktą – telefoną, kompiuterį, baldus. Taip buvo ir Vilmos atveju. Trūkstant pinigų buitinei technikai, sienų perdažymui, moteris negalvojo, kad papildomi pinigai taps finansine našta. „Sutartį atsiuntė internetu, ją sudarė daugybė punktų, peržvelgusi pagrindinius, pamaniau, kad nurodytos 2 proc. palūkanos yra metinės, o ne mėnesinės. Tiesą sakant, mane suklaidino reklamos, kuriose nėra konkretumo. Čia slypi ir pavojus. Didžiausia mano klaida buvo ta, kad neišsianalizavau visų įsipareigojimų, tai yra, kokia bus galutinė paskolos suma su palūkanomis. Na, o galutinis rezultatas buvo – 51.79 procentų palūkanų“, – pasakojo moteris.

Įkeisti būstą baiminasi labiau nei dvigubai permokėti

Vartojimo paskolos kainą sudaro palūkanos, įvairūs sutarties sudarymo, administravimo, kiti mokesčiai. Būtina atkreipti dėmesį į sutartyje nurodytą terminą – „Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma“ (BVKGMS), būtent čia ir yra nurodoma, kokią sumą per metus laiko teks sumokėti.

Na ir dar vienas svarbus dalykas, nusprendus imti vartojimo kreditą, reikia nuspręsti, ar bus įkeistas turtas. „Turto įkeitimas yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu yra įkeičiamas nekilnojamas turtas, tai tokia kredito sutartis laikoma nebe vartojimo, tačiau susijusi su nekilnojamuoju turtu ir reglamentuota atskiru įstatymu. Tačiau kreditai su įkeitimu įprastai pasižymi mažesne rizika, todėl kredito davėjai gali pasiūlyti mažesnes palūkanas“, – komentavo Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Aistė Tavorė.

Pasak „West Kredit” filialo vadovės Astos Trinkūnienės, žmonės vis dar baiminasi užstatyti būstą, nes mano, kad skolos atveju, jų turtas iškart bus pasisavinamas arba sutarties galiojimo metu apribotos galimybės jį nuomoti, remontuoti. Tačiau gavus kreditoriaus sutikimą jokie apribojimai nėra taikomi, įkeičiant turtą kaip tik galima gauti palankesnes sąlygas ir mažesnes palūkanas. Kaip pavyzdį, A. Trinkūnienė pateikia konkretų atvejį – skolinantis iki 3000 eurų sumą metinės palūkanos bus 2.9 procento.

„Palūkanos neįkeičiant turto yra didesnės, nes paskola neapsaugota papildoma garantija. Vartojimo kreditai „žaidžia” mažomis sumomis, nori greičiau uždirbti, tad taiko didesnį administravimo mokestį. Todėl būtina išsianalizuoti sutarties sąlygas, išsinagrinėti palūkanų grafikus. Pavyzdžiui, sutartyje nurodyta, kad palūkanos yra 2 proc., tačiau svarbu išsiaiškinti, ar tai metinė palūkanų norma, ar mėnesinė? Jei mėnesinė yra du procentai, tada metinę sudarys net 24 procentai palūkanų. Tokiu būdu gal ir gausime norimą pinigų sumą greitai, tačiau kur kas geresnes sąlygas mums garantuos kantrybė ir kreditas, gautas įkeičiant turtą“, – pažymėjo A. Trinkūnienė.

A. Trinkūnienės teigimu, didžiausias pavojus slypi palūkanose. Kiek jų reikės sumokėti, privalo būti nurodyta sutartyje, tačiau skubėdami žmonės daugumą punktų praleidžia, o tai jiems kainuoja papildomus kelis šimtus eurų. Todėl prieš priimant sprendimą, derėtų įvertinti keletą pasiūlymų bei apsvarstyti galimybę įkeisti turtą, jei nenorite permokėti.