Neigiamos emocijos kelyje skatina vairuoti greičiau, agresyviau ir neatidžiau

0
15

ijunk-sypsena-zenklasSpūstys kelyje – dažniausia neigiamų emocijų priežastis. Specialistai pataria stengtis išvengti nemalonių emocijų, mat pykti pavojinga – 7 proc. vairuotojų susinervinę vairuoja agresyviau, 10 proc. – greičiau, o 18 proc. – kreipia mažiau dėmesio į aplinką. Tokius duomenis atskleidžia didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktas tyrimas.

„Tyrimas rodo, kad kas antram vairuotojui spūstys – pagrindinė pykčio ir neigiamų emocijų kelyje priežastis. O jas bent kartais patiria net 95 proc. Lietuvos vairuotojų. Ilgųjų savaitgalių metu, kai susidaro spūstys išvažiuojant iš miesto ar pajūryje prie kelto eilių, ypač karštomis dienomis, vairuotojai paprastai susierzina dar greičiau ir tai gali tapti ne tik neigiamų emocijų, bet ir eismo įvykių priežastimi. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. vairuotojų sutinka, jog pyktis, stresas ir susierzinimas trukdo saugiai variuoti“, – sako kampanijos „Nulis pykčio“, kuria siekiama sumažinti vairuotojų patiriamą pyktį Lietuvos keliuose, ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.

Tyrimo duomenimis, 47 proc. lietuvių mano, kad pyktis skatina vairuoti greičiau, tačiau taip besielgiantys pripažįsta 10 proc. vairuotojų. Šiauliečiai tokiose situacijose yra linkę didinti greitį kelyje dažniau, nei kitų miestų ar rajonų gyventojai – taip elgiasi 12 proc. vairuotojų. Tuo tarpu neigiamos emocijos agresiją labiausiai skatina panevėžiečiams – net 22 procentams. Ši pykčio išraiška dažniau pasireiškia jaunesniems – 18–35 m. amžiaus – ir didžiųjų miestų vairuotojams. 59 proc. piliečių teigia, kad pyktis trukdo stebėti kitų vairuotojų elgesį ir aplinką. Taip dažniausiai elgiasi kaimų (19 proc.) ir didmiesčių gyventojai (18 proc.). Tiesa, susinervinę vyrai yra linkę dukart dažniau didinti greitį ir triskart dažniau vairuoti agresyviai nei moterys, tačiau jos tokiose situacijose šiek tiek dažniau skiria mažiau dėmesio aplinkai.

„Nors paprastai pyktis reiškia savigyną ir padeda reikšti emocijas, tačiau kelyje jis yra pavojingas. Pirmiausia dėl to, kad kelyje viskas vyksta greitai ir žmogus neturi laiko pagalvoti, ar pyktis yra pagrįstas. Yra ir kita priežastis – susinervinus dažniausiai kitiems eismo dalyviams klijuojamos „blogiečių“ etiketės, tad pykstančiojo elgesys tampa agresyvesnis nei įprastai, taip sukeliant papildomą stresą ir sau, ir kitiems. Tai kenkia ne tik emociškai, bet gali sukelti ir fizinių pasekmių. Siekiant išvengti tokių situacijų, derėtų išmokti atpažinti kylantį pyktį, o tuomet stengtis jo išvengti kelyje elgiantis saugiai ir ramiai net ir tada, kai užplūsta neigiamoms emocijoms. Šioje situacijoje padės vadovavimasis logika ir nusiteikimas, įvertinti pykčio priežastis ir pagrindimą galima vėliau, o kelyje svarbu būti ramiam ir atsargiam“, – pasakoja psichologė Eglė Masalskienė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė.

„Lietuvos draudimo“ žalų statistikos duomenimis, automobilių avarijos vasaros sezono metu iš didmiesčių persikelia į pajūrį, kurortinius miestus, rajonus šalia ežerų, upių, poilsiaviečių ir kitų pramogų vietų. Pavyzdžiui, automobilių avarijų skaičius vasarą sostinės gatvėse, lyginant su pavasariu, sumažėja 14 proc., tuo tarpu Vilniaus rajone jis išauga daugiau nei ketvirtadaliu. Avarijų vasarą taip pat padaugėja Molėtų (30 proc.), Klaipėdos (25 proc.), Zarasų (22 proc.), Kauno (12 proc.), Trakų (10 proc.) rajonuose, Druskininkų mieste (7 proc.), o didžiausias avarijų skaičiaus augimas pastebimas Neringoje – beveik 4 kartus, taip pat Palangoje ir Pagėgiuose – daugiau nei 2 kartus. Skaičiuojama, kad ilgųjų savaitgalių metu eismo įvykių keliuose ypač padaugėja dėl išaugusių keliaujančiųjų skaičius ir spūsčių, taip pat kitų sudėtingesnių eismo situacijų.

Pasak E. Masalskienės, išvengti blogų emocijų ir pykčio kelyje ilgąjį savaitgalį gali padėti tinkamas nusiteikimas, maršruto ir laiko planavimas. „Svarbu apskaičiuoti, kiek laiko truks kelionė, kuriose vietose galimos spūstys, kiek žmonių gali turėti panašių planų, keliauti ten pat, ir atitinkamai susiplanuoti savo laiką – galbūt vertėtų išvažiuoti anksčiau arba pakeisti atostogų kryptį. Jeigu visgi nusprendžiate, kad tai ne alternatyva, pasiruoškite kelionei – karštą vasaros dieną norėsis vandens, ilgoje eilėje išalksite, o pramogos pakels nuotaiką – mėgstama muzika ar draugų kompanija gali padėti sutrumpinti laukimo laiką“, – pataria E. Masalskienė.

Vėsi temperatūra automobilyje taip pat padės ištverti laukimą karštą dieną – vėsuma žmogų ramina. Taip pat pyktį valdyti gali padėti ir kvėpavimo bei minčių nukreipimo pratimai: giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą ir suskaičiuokite iki 5, iškvėpkite ir sulaikę kvėpavimą vėl suskaičiuokite iki 5. Tokį pratimą galite kartoti 3-5 kartus. Tai ne tik tiesiogiai nuramins nervų sistemą, bet ir leis nukreipti mintis nuo pykčio šaltinio.

Tyrimas atliktas didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu, vykdant socialinę iniciatyvą „Nulis pykčio“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje. Jis parodė, kad pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,5 balo iš 10 maksimalių. Projektą „Nulis pykčio“ bendrovė įgyvendina, siekdama skatinti vairuotojus pastebėti pykčio keliuose apraiškas, įvertinti savo ir kitų vairuotojų emocinę būseną bei jos poveikį, ugdyti vairuotojų kultūrą. Iniciatyvą „Lietuvos draudimas“ įgyvendina nuo 2013 metų rugsėjo kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“
Atstovė ryšiams su visuomene