Statyba be leidimo – rizikinga ir brangiai kainuojanti veikla

0
14

girtas-statybininkas„Galimybė įteisinti be leidimo pradėtas statybas – ne nuolaidžiavimas savivaliautojui, bet brangiai kainuojanti paslauga. Tokios statybos gali būti įteisinamos tikrai ne visais atvejais, todėl joms pasiryžę statytojai labai rizikuoja“, – apie savavališkų statybų įteisinimą kalba aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Neretai manoma, kad savavališką statybą vykdančiam asmeniui įstatymų numatyta galimybė ją įteisinti – nuolaidžiavimas savivaliautojui ar net netiesioginis pritarimas neteisėtiems veiksmams. Anaiptol, pradėjęs statybą be ją leidžiančio dokumento statytojas įsivelia į nemalonų ir finansiškai nuostolingą procesą. Nors ir vėliau, tačiau vis tiek privaloma atlikti visus statybai pradėti būtinus veiksmus, tik jie stebimi lyg pro didinamąjį stiklą. Be to, be įprastų išlaidų projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti, dar tenka susimokėti baudą už administracinį pažeidimą, įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir sustabdyti statybą, kol nebus leista ją tęsti. Per šių metų tris ketvirčius statytojai jau sumokėjo daugiau kaip 200 tūkstančių eurų baudų už pažeidimus statybos srityje ir įmokų už savavališkos statybos įteisinimą.

Paaiškėjus, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus negalima, reikės statinį pertvarkyti arba visai nugriauti. Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype ar teritorijoje tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. „Savavališkos statybos įteisinimo kriterijai yra labai aiškūs ir objektyvūs, o dėl jos įteisinimo sprendžia tos teritorijos šeimininkė – savivaldybė“, – kalbėjo aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Didžiausius nuostolius patirti rizikuoja nekilnojamojo turto plėtotojai, be statybos leidimo pradėję statyti ypatingą statinį. Tokiems statiniams priskirtini 20 m ir aukštesni ar didesnio kaip 2 000 kv. m bendrojo ploto pastatai. Naujo ypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų. Jeigu ypatingas statinys savavališkai statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, bauda gali siekti ir 10 tūkst. eurų.

Bauda skiriama už administracinį pažeidimą, o už savavališkos statybos įteisinimą Statybos įstatymas numato specialią įmoką. Jeigu statinio statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduotas, prieš jį gaudamas statytojas privalo sumokėti įmoką. Įmokos dydis priklauso nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės ir gali siekti 144 810 eurų. Pvz., jeigu savavališkai statomo statinio statybos sąnaudų vertė 100 tūkst. Eur., gaunant statybą leidžiantį dokumentą reikėtų sumokėti 34,5 tūkst. Eur. įmoką. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio ar statinio projekto ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, galiojančias savavališkos statybos akto surašymo metu. Taigi prie neplanuotų statybos išlaidų reikėtų pridėti ir atlygį ekspertui bei nuostolius dėl statybos sustabdymo.

Savavališkos statybos padariniams pašalinti paprastai nustatomas šešių mėnesių terminas su galimybe, esant svarbioms priežastims, jį pratęsti dar 3 mėn. Per šį terminą neįvykdžius nurodymo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) kreipiasi į teismą, prašydama įpareigoti statytoją įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tuomet statytojas priverstas ne vienus metus minti teismų slenksčius, dėl to patirti papildomų išlaidų ir vykdyti teismo įpareigojimus. Šiuo metu teismuose nagrinėjama daugiau kaip 700 su teritorijų planavimu ir statyba susijusių bylų.

Laiku nepasirūpinęs būtinais dokumentais statybai pradėti, statytojas rizikuoja ne tik patirti gerokai didesnes su statyba susijusias išlaidas, bet ir sugadinti verslininko reputaciją, kai statyba vykdoma rangos būdu. Patiklus statybos rangovas, pradėjęs darbus statytojui nepateikus statybą leidžiančio dokumento, gali netekti ypatingų statinių statybos vadovui būtino kvalifikacijos atestato ir, patekęs į VTPSI sudaromą rizikingiausių statybos rangovų sąrašą, tikrai nebus dėkingas į neteisėtą veiklą jį įtraukusiam statytojui.

Olga Važnevičienė
Vyr. specialistė
LR Aplinkos ministerija