Vartojimą vietoje taupymo pensijai sausį pasirinko apie 2 proc. kaupiančiųjų

0
21

Nuo 2019 metų pradžios startavus pensijų reformai, iš daugiau kaip 1,3 mln. esamų II pakopos fondų dalyvių kaupimą toliau tęsia absoliuti dauguma, arba 98 procentai.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, sustabdyti naujų įmokų mokėjimą paliekant lėšas toliau investuoti nutarė apie 1,5 proc. (20,2 tūkst.), o į „Sodrą“ grįžti – 0,5 proc. (6,1 tūkst.) II pakopos dalyvių. Per sausį pensijų fondai sudarė 5,5 tūkst. sutarčių su naujais klientais, kurių dauguma pasirinko iškart pradėti kaupti maksimaliai ir tuo pačiu naudotis visa valstybės finansinės paskatos apimtimi. Per sausį maksimalų įmokų mokėjimą (3 proc. + 1,5 proc. vietoje 1,8 proc. + 0,3 proc.) pasirinko 36,8 tūkst. dalyvių.

„Pirmojo reformos mėnesio situacija atitinka mūsų prognozes: II pakopos klientų judėjimas minimalus, o sudarytų naujų sutarčių skaičius didžiąja dalimi padengė į „Sodrą“ grįžusius klientus. 98 proc. taupymą pensijai laiko reikšmingu. Vis dėlto išlieka nerimas dėl gyventojų, kurie pasirinko vartojimą dabar vietoje santaupų ateičiai, kuri gali ir nebūti lengva“, – sako Š. Ruzgys.

Per sausį prie II pakopos naujai prisijungę dirbantieji daugiausiai yra asmenys iki 40 metų amžiaus. Tai rodo, jog jauni gyventojai renkasi kaupimą ir padeda kaupti lėšas savo senatvei nelaukdami liepos mėnesio, kuomet jie bus automatiškai įtraukti į kaupimą.

Reforma sudaro išskirtines galimybes pasirinkus maksimalią kaupimo formulę išnaudoti finansinės valstybės paskatos privalumus. Atidedant antroje pensijų pakopoje po 3 proc. kas mėnesį galima pasinaudoti ir maksimalia 1,5 proc. valstybės paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

Š. Ruzgio teigimu, dalį klientų reforma paskatino aktyviau pasidomėti savo pensijų sąskaitomis ir įvertinti, ar per pastaruosius keliolika metų jiems būtų pavykę nejuntamai ir neskausmingai savo biudžetui tiek susitaupyti patiems ir atsakymas dažnai buvo „ne“.

Asociacijos narius nustebino dalies žmonių sprendimas vietoje dalyvavimo II pakopoje rinktis tik III-ąją. Pasak LIPFA vadovo, tai yra du skirtingi, vienas kitą papildantys finansiniai įrankiai ir galvojant apie ateitį privalu turėti juos abu.

„Kol kas yra sudėtinga pateikti tikslesnius duomenis, pastebime, kad nedidelė dalis II pakopos klientų, nutarusių stabdyti įmokas į ją, pareiškė norą rinkis III pakopą, kurioje įmokos pervedamos savanoriškai, neribojant jų apimties, vis dėlto norime atkreipti dėmesį, kad tik visose trijose pakopose dalyvaujantys gyventojai gali veiksmingiau kontroliuoti savo finansus ir užsitikrinti pensijos dydį, kuris, ekspertų skaičiavimu, turėtų siekti apie 80 proc. iki pensijos gautų pajamų“, – teigė Š. Ruzgys.

Vartotojų finansinį raštingumą rodo ir tai, kad nemaža dalis kaupiančiųjų nieko nelaukdami renkasi kaupti gyvenimo ciklo fonduose, kurie „sensta“ ir tampa konservatyvesni automatiškai, kartu su dalyvio amžiumi. Lietuvos banko duomenimis, iki 2019 metų apie 70 proc. II pakopos dalyvių kaupė jų amžiui netinkančiame fonde – pernelyg konservatyviai.

Tinkami gyvenimo ciklo fondai bus parinkti ir tiems dirbantiesiems, kurių amžius nesiekia 40 metų ir kurie į II pensijų pakopą nuo šių metų sausio 1 d. įtraukiami automatiškai. LIPFA vadovas skatina juos pasinaudoti pensijų skaičiuokle, įvertinti II pakopos pensijų fondų rezultatus ir pasiryžti pasirūpinti savo gyvenimu pensijoje, kurioje vidutiniškai gyvename dar apie 20 metų.

„Gyvenimo trukmė tolydžio ilgėja, tai reiškia, kad mūsų senatvė taip pat truks ilgiau. Jei šių dienų pensininkai gauna vidutiniškai apie pusę buvusių pajamų siekiančią pensiją, po poros dešimtmečių ji gali sumažėti net iki trečdalio. Nuolat kalbame apie tai, kad reikia naudotis galimybėmis ir taupyti. Tik taip galite sumažinti tikėtiną finansinį šoką. Valstybės teikiama finansinė paskata ir nuolatinis informavimas apie taupymo pensijai naudą tik parodo, kad valstybės atstovai senėjančios visuomenės tendenciją ir jos keliamus iššūkius vertina labai rimtai“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Pasak jo, tokie pasirinkimai nelaukiant galutinio termino aiškiai rodo, jog jauni žmonės vis labiau linkę savo senatve rūpintis ir kaupimas matomas kaip reali ir patraukli alternatyva. Kartu tai teikia vilties, kad gerėjantis finansinis raštingumas paskatins II pakopa, kaip masiškiausiu ir pigiausiu asmeninio kaupimo įrankiu pensijai, pasinaudoti vis daugiau žmonių.